Ukrainos presidentas, V. Zelenskis, tituluojamas kaip vienas įtakingiausių lyderių pasaulyje, tuo pačiu jis yra ir puikus oratorius iš kurio pasisemti įkvėpimo galime kiekvienas. Jo komunikacija karo (krizės) laikotarpiu yra viena paveikiausių. Ir taip yra ne tik dėl pačio karo fakto, bet ir dėl jo gebėjimo tinkamai formuluoti ir išsakyti savo mintis, pasitelkiant skirtingas retorikos strategijas. Taigi, kokie retoriniai pasirinkimai jo kalbas ir žinutes daro itin paveikiomis? Ko galime pasimokyti iš jo kasdieninių viešų kalbų ir socialinių tinklų įrašų?
Šiek tiek teorijos:
Politinės retorikos teorijoje yra keletas apibrėžimų bei strategijų, kaip savo kalba įtikinti klausytojus. Šias teorijas mes galime perkelti ne tik į politinės komunikacijos sritį, bet ir į bet kokią kitą. Pavyzdžiui, specialistas (asmeninis prekės ženklas), kuris nori iškomunikuoti svarbią žinutę, gali pasitelkti šias strategijas savo komunikacijoje ir padidinti tikimybę, kad jo įrašas arba vieša kalba padarys poveikį didesniam kiekiui žmonių.
Sėkmingi oratoriai yra empatiškos asmenybės ir apeliuoja į emocijas, kurios jau gyvena kiekviename žmoguje. Taigi, kai klausytojas pajaučia, kad jo įsitikinimai yra suprasti ir palaikomi, oratorius sukuria gilų ryšį su tuo klausytoju bei gali paprasčiau jį įtikinti. Tam, kad oratorius galėtų savo kalba pasiekti savo išsikeltą tikslą (įtikinti, įkvėpti, motyvuoti, informuoti ir kt.), jis dažniausiai pasitelkia įvairias retorikos strategijas. Keletas iš jų - metaforos, metonimijos, analogijos, paralelės, įvardžiai, žodžių kartojimas, bookending’as ir kt.
Graikų filosofas Aristotelis išskyrė tris veiksnius, kurie padeda įtikinti auditoriją ir savo žinutę padaryti paveikia:
Logos- kalbantysis apeliuoja į auditorijos norą sužinoti priežastį, remiantis logika ir faktais. Taigi, tekste ar kalboje girdėsime faktus, skaičius, statistikos rodiklius ir kt.
Ethos - kalbantysis parodo, kad yra patikimas, artimas auditorijai. Dažnai naudojomi kreipiniai (mes, mūsų)
Pathos - kalbantysis apeliuoja į auditorijos emocijas. Dažnai pasitelkiami vaizdingi palyginimai, anekdotai ir pan.
Iš esmės, visų įtakingiausių lyderių kalbose (o šiais laikais ir socialinių tinklų įrašuose) šias retorikos strategijas galime pamatyti. Visgi, šiandien kviečiu pasižiūrėti, ką ir kokiu būdu naudoja V. Zelenskis.
Kokie aspektai V. Zelenskyj kalbas padaro įtakingomis ir kaip mes tai galėtume panaudoti savo viešose kalbose arba įrašuose?
- Svarbiausių žinučių išskyrimas. Suprantama, kad krizės akivaizdoje, o ypač karo metu, norisi pasakyti labai daug, tačiau, jeigu norime, kad mūsų žinutė būtų ir išgirsta, ir suprasta, turime ją kartoti daug kartų. O ką kartoja V. Zelenskis? NATO turi užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusija yra teroristinė valstybė, Ukrainos gynėjai yra herojai, “Mes laimėsime šį karą!”
- Metaforos. Šiuo įrankiu lyginame vieno aspekto panašumą su kitu. Pavyzdys iš V. Zelenskio kalbos: “Tai bus mūsų laisvės pergalė. Tai bus šviesos pergalė prieš tamsą, laisvės pergalė prieš vergovę".
- Kreipiniai ir įvardžiai. Jeigu norime, kad mus išgirstų tie, kuriems skirta žinutė, turime į juos aiškiai kreiptis. Didžiąją dalį savo žinučių V. Zelenskis skiria konkrečiai auditorijai ir į ją kreipiasi aiškiu kreipiniu (pavyzdžiui “madam vertėja, kongreso nariai, moterys ir vyrai, amerikiečiai, draugai...”). Tai priverčia tikslinę auditoriją dar labiau suklusti. Taip pat jo kalboje galime girdėti daug įvardžių “mes”, siekiant suvienyti tautą ir tuo pačiu susitapatinti su ja.
- Žodžių ir frazių kartojimas. Šis pasirinkimas padeda pabrėžti pagrindinę kalbos mintį ir vertybes. Tad neretai lyderių kalbose arba tekstuose galime pamatyti nuolat pasikartojančias frazes. Pavyzdžiui, V. Zelenskyj savo kalboje: “Mes visi prisidedame prie mūsų pergalės, kurią pasieksime dėka mūsų kariuomenės galios. Dėka mūsų žodžio ir diplomatijos galios. Dėka mūsų sielos galios.”
- Logos - Pathos - Ethos. Loginiai argumentai, susitapatinimas su auditorija ir apeliavimas į žmonių emocijas kalbą padaro itin paveikia.
Pavyzdžiui, V. Zelenskio faktinis argumentas (Logos): “Koks beširdis turi būti, kad sunaikintum Žytomyto regiono cerkvę, kuri buvo pastatyta 1862m.?”
Susitapatinimas su auditorija (Pathos): “Mes protestuojame kartu su jumis. Mes stovime aikštėse ir gatvėse su jumis. Mes nebijome kartu su jumis, kai okupantai atveria ugnį į mus.”
Apeliavimas į emocijas (Ethos): “Sakoma, kad pirmadieniai yra sunkūs. Šalyje vyksta karas. Taigi, kiekviena diena yra lyg pirmadienis.”
- Autentiškumas. Nuoširdumas ir buvimas savimi padeda suklusti auditorijai. Būtent V. Zelenskio kalboje autentiškumas yra stipriai jaučiamas - klausytojams atrodo, kad toks, kokį jį matome ekranuose, jis būtų ir realybėje, jeigu jį sutiktume.
- Žodžių realizavimas asmeniniu pavyzdžiu. Kitaip tariant - ne tik kalbame, bet ir darome. Tai suteikia papildomo įtaigumo mūsų žodžiams. Taigi, V. Zelenskis ne tik kalba, jog būtina ginti šalį, bet ir pats tą įrodo savo veiksmais, pabrėždamas, kad jis niekur nebėga ir yra pasirįžęs kovoti su visa tauta.
- Suvokimas, kuo gyvena klausantys žmonės. Mes esame linkę įsiklausyti, kai kalba yra mums suprantama realiais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, V. Zelenskis kalbėdamas JAV kongresui karą Ukrainoje palygino Perl Harboro tragedija tam, kad klausytojai, amerikiečiai, geriau suprastų, kas vyksta Ukrainoje. Kalbėdamas Vokietijos parlamentui jis priminė pokario laikotarpį ir totalinius nusikaltimus, kurie vyko, valdant naciams.
